sliekas

slíekas sm. (3) K, Rtr, Smln, sliẽkas (4) Š, NdŽ 1. CII470, R, Sut, N, E, M, LL29, KŽ, Tlž zool. rausiantis žemę kirminas (Lumbricus): Kirmuo rausvas, plikas vadinas slíekas J. Sliekai yra naudingi gyvūnai, jie minta irstančiomis augalų liekanomis, purena dirvą rš. Dirvoje išgręžti sliekų takai siekia iki pustrečio metro gylio sp. Sliekų̃ iš pavasario visur pilna, – dabar sulindę giliai Ktk. Rakiau [žemę] – sliekai stovi kai botagai Klt. Kai prakasi duobelytę – vieni sliekai Kp. Po lytaus yra ir sliekų̃ Kin. Voversėlis, kai peni vaikus sliekáičiais, tai išsižioja, gerklė geltona, tą sliekáitį ir inmeta Rdš. Ką, ką, ką jum atnešti? Ką jūs kalbat niekus? Ką, ką, ką, ką? Ar grūdus? Ar musias? Ar sliekus? A.Baran. Vasarą su žiemine kepure! Jau ten sliekų prisivaisys (juok.) Dkš. Kai sliekai žemę rausia, laikas javus sėt Pn. ^ Mergina plona kaip sliekas Jnš. Ištįsęs kai slíekas Gl. O tie paršeliai lygu sliekai – ilgi, balti, malonu žiurėti Žem. Bulbų diegiukai kai sliekiùkai – anksti sodino Klt. Durnam ir sliekas kilbasa LTsV105(Rm). Pas slíeką utį a rasi (kas ko nevartoja, tas to ir neturi)? Slnt. Nežinau nieko, nebijau slieko (atstok nuo manęs) Lkš. 2. LL91, E, NdŽ sraigė. 3. I askaridė. 4. scom. prk. niekingas žmogus, menkystė: Ne žmogus, sliekas paskutinis rš. Žinai, kas buvai? Sliekas! Paprasčiausias sliekas! J.Gruš. Sliekai esame, šliužai, rupūžės V.Krėv. 5. scom. prk. kas labai plonas, tęvas: To tai iš pat mažumės tokia slíekas Sb. Kur tu pakelsi tokį akmenį, slíekas būdamas! Ds. 6. rš bot. tokia piktžolė (Dactylopius opuntiae). 7. dem. Rtr, BŽ513 pailga sukarštų vilnų sąvėla. 8. SkŽ371 tech. sraigto pavidalo mašinos dalis, perduodanti judėjimą statmenai ašiai: Sliekas yra specialaus profilio sraigtas, kuris kabinasi su sliekračio krumpliais rš. Reikia patikrinti, ar neištrupėjęs vairo sliekas rš.

◊ sliekų̃ pavė́sis nevykėlis: Ak tu, sliekų̃ pavė́si! Lp.

sliekų̃ karalỹstėje atsidùrti KlbXXVII(1)43 mirti.

su slíeku gyvénti KlbXXVII(1)43 būti palaidotam, mirusiam.